Kelininkų problemų sprendimas

Kelių duobės ir nelygumai neretai sudaro nemažai nepatogumų automobilių vairuotojams. Kam malonu kratytis per duobes ir laužyti mašiną? To kuo puikiausiai galima išvengti. Sprendimas ir elgesys tokiu atveju iš esmės priklauso nuo technologijos pažangumo.

Ištisos kelių dengimo specialistų kartos moko, kaip teisingai padengti kelio dangą: pašalinami visi aptrupėjimai, duobei leidžiama išdžiūti, į duobę pilamas aukštos kokybės karštos dengimo technologijos asfaltas ir danga kruopščiai išlyginama. Sunku būtų įgyvendinti šią technologiją, ypač tuo laiku, kai labai daug duobių, itin didelis judėjimas ir turima per mažai laiko, kad tas skyles užsandarinti.

Daugelis kompanijų pastebėjo, kad labai sunku sumažinti dengimo-džiūvimo laiką taip, kad nenukentėtų dangos kokybė. Todėl buvo sukurtos specialios šalto dengimo medžiagos, skirtos kelio duobių remontui. Tai vėlgi gali atrodyti kaip bereikalinga prabanga, tačiau įvertinant tokių medžiagų teikiamą naudą, pinigai, investuoti į tokias medžiagas, neatrodo iššvaistyti vėjais.

Kelių dengimo specialistai neignoruoja karšto dengimo medžiagų, kaip medžiagų pilnam kelių dengimui ir remontui. Jie ignoruoja jas, kai su jomis neįmanoma dengti arba tai daryti nėra saugu. Pvz.:

*Karšto dengimo medžiagos negali būti naudojamos šaltu metų laiku, kai taisytinų duobių yra daug, tačiau nėra vykdomi kelių dengimo darbai.

*Šios medžiagos nėra tinkamos, kai duobės asfalte atsiranda greičiau, nei galima spėti jas užtaisyti, juk karšto dengimo technologija reikalauja tam tikro laiko.

*Be to karšto dengimo medžiagos nėra tinkamos, kur reikia paruošti seną dangą, išvalyti duobes, užsandarinti jas ir leisti išdžiūti, tuo metu stabdant transporto judėjimą.

Esant tokioms sąlygoms, kai naujos duobės atsiranda greičiau, nei užsandarinamos senos, o transportas turi būti stabdomas, kelių dengimo specialistai pasiūlė “Denk-ir-Važiuok” medžiagas ir metodus. “Denk-ir-Važiuok” medžiagos išskirtinės tuo, kad jūs pilate medžiagą į duobę, suplojate ją kastuvu, palyginate ir einate prie kitos duobės, kad atliktumėte tą patį. Jokio aptrupėjimo šalinimo, jokio džiūvimo laiko. Tai greita, pigu ir kuo mažiausiai sutrukdo judėjimą.

Tačiau sunku numatyti pasekmes tuo atveju, jei “Denk-ir-Važiuok” technologijai bus naudojamos karšto dengimo medžiagos. Karštu būdu dengtos duobės turi būti prižiūrimos dar keletą dienų po dengimo, o itin didelės ir pavojingos duobės kartais perdengiamos. Dalis medžiagų prarandama, nes išsibarsto aplink duobę, be to danga greičiau ir nusidėvi, nes iš po mašinų ratų išlaksto akmenukai.

Tarp karšto ir šalto asfalto dengimo technologijų yra tam tikri skirtumai. Šalto dengimo medžiagos yra labiau tinkamos ekstremaliom sąlygom, pvz.: šaltu oru tokios medžiagos geriau prikimba prie dengiamo paviršiaus, purvas ir vanduo, esantis dengtinoje duobėje, nesudaro problemų dangos kokybei ir pan. Akcentuotina tai, kad šios medžiagos tinkamesnės nei karšto dengimo medžiagos ten, kur sunku gerai suspausti (sutankinti) dangą, kur negali privažiuoti masyvios kelių dengimo mašinos. Smulki informacija apie šalto dengimo medžiagas gali padrąsinti mūsų pasirinkimą. Šalto dengimo medžiagos yra patvaresnės. Praktiškai pastebėta, kad karšto dengimo medžiagos, jei yra gerai padengtos, laiko apie 21 mėnesį, tuo tarpu šalto dengimo medžiagos tarnauja šiek tiek trumpiau be pažeidimų. Tokie pastebėjimai gali būti pagrįsti nuogirdomis, ar spėliojimais, tačiau juk mes nieko neminėjome apie klimatines sąlygas, duobių dydžius, transporto judėjimą ar kitus veiksnius, kurie gali paveikti kelio dangą.

Siekiant gauti kuo tikslesnę informaciją apie abiejų rūšių medžiagas ir ją palyginti, buvo atliktas eksperimentas šešiose valstijose (Kalifornijoje, Ilinojuje, Nju Meksike, Teksase, Jutoje ir Vermonte).

Pav.: 4 žmonių brigada gali užtaisyti 25 duobes per dieną dengdami jas karšto dengimo medžiagomis ir atitinkama technologija, arba 75 duobes, dengdami jas šalto dengimo medžiagomis ir technologija. Taigi 1 lentelės duomenys yra patikimi. Tada vienos duobės sandarinimo kaštai (įskaitant išlaidas darbui, medžiagoms ir darbo jėgai) sudarys 7.12 dolerių už duobę, dengiant šalto dengimo medžiagomis, arba 26.45 dolerio, dengiant karšto dengimo medžiagomis. Jei įvertintume, kiek ilgai laiko viena ar kita danga, galėtume padaryti išvadą, kad investavimas į šalto dengimo medžiagas yra tiesiog pinigų švaistymas. Tačiau tokia išvada gali būti klaidinga. Mažesnių karšto dengimo medžiagų kaštų paskaičiavimas gali būti tiek pat neteisingas, kaip ir sunkiai pritaikomas.

Kaip taisyklė, naudodamos karšto dengimo medžiagas, kelių dengimo bendrovės perka specialią emulsiją, skirtą tokių medžiagą gamybai, dideliais kiekias, kas sumažina kaštus.

Tęsiant eksperimentą, paaiškėjo, kad darbo kaštai, skirti vienai duobei užlopyti šalto dengimo medžiagomis sudaro tik centus už vieną duobę. Darbo kaštai sudaro didesnę dalį. Būtent: darbo kaštai viršija medžiagų kaštus iki 10-20 kartų.

Taigi, šalto dengimo medžiagos turi kainos privalumą prieš karšto dengimo medžiagas. Jei karšto dengimo medžiagoms būtinas pirminis duobės apdirbimas, o būtent: atplaišų ir žvyro bei akmenukų pašalinimas duobės sausinimas, tai dengdami šalto dengimo medžiagomis, jūs sutaupysite, nes šioms medžiagoms anksčiau nurodytos sąlygos nėra būtinos. Nereiks ir ypatingos technikos, taigi santykinai padidės ir darbuotojų saugumas.

Duobės ne tik matomos, bet ir juntamos, ypač kai per jas važiuojama. Dėl jų laužomos mašinos, jos sąlygoja nelaimingus atsitikimus ir nuostolius. Jos tapo prastai dirbančių kelių dengimo organizacijų simboliu.

Ką bekalbėtume, o kelių duobės tai bereikalingas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, tai sugaištas laikas jas taisant, tai transporto prastovos ir ir pan. Taigi mums reikia įvertinti tris pakopas:

1. Finansinis-kūrimo lygmuo. Reikia lėšų sukurti tokias medžiagas, kurios pigiai, bet kokybiškai sandarintų susidariusias kelių duobes.

2. Naujos kartos medžiagų ir jų dengimo sukūrimo lygmuo. Mums reikalingos medžiagos, kurios kokybiškai sandarintų kelio duobes bei gerai atrodytų jose. Šios naujos medžiagos turi būti ilgaamžiškos, negali trupėti ir išlakstyti akmenukais iš po automobilio ratų. Svarbaiusia, tos medžiagos turi būti atsparios naujų duobių susidarymui bei kitokio tipo pažeidimams. Kaip tik tokios medžiagos, po ilgų tyrimų ir bandymų, buvo sukurtos Kanadoje. Šios naujosios medžiagos yra atsparios duobių atsiradimui ar kitokiems pažeidimams.

3. Kaštų, susijusių su duobių sandarinimu, įvertinimas. Ištisos firmos dirba, kurdamos naujas technologijas kelių dengimui ir remontui, kaip padaryti šias technologijas kuo ekonomiškesnes, kaip sukurti tinkamus įrengimus tokioms medžiagoms, kaip sutaupyti laiko tokioms medžiagos ir technologijoms įdiegti. Įvairūs tyrimai padeda išsiaiškinti silpnąsias medžiagų vietas, taip pat padeda atskleisti privalumus.

Dauguma naujų medžiagų buvo sukurtos privačiose kompanijose, tačiau negalima teigti, kad valstybinės įstaigos nevykdo jokių tyrinų ta linkme. Jos kuria kitokios fomulės medžiagas ir tik laikas parodys, kurios medžiagos taps ateities medžiagomis. Pasirinkimas toje medžiagų gausybėje priklausys daugiausia nuo kaštų įvairiuose regionuose. Suprantama pigiausias ir efektyviausias būdas šioms medžiagos įdiegti į gyvenimą – yra gaminti ir tobulinti jas tame regione, kur jos bus naudojamos. Gaminant vietoje, sumažėtų išlaidos transportavimui bei kitoms reikmėms.

Nors neretai į naujas medžiagas žiūrima su nepagrįstu nepatiklumu, ilgainiui šios medžiagos turi įrodyti savo pranašumą prieš karšto dengimo medžiagas tiek kokybės tiek ir kainų atžvilgiu. Taigi privačios investicijos duoda didelę naudą visam kelių dengimo ir remonto procesui. Tikėtina, kad būtent naujosios medžiagos padės išvengti duobių keliuose.